- virstelti
- 1 vìrstelti, -ia, -ėjo žr. 1 virstelėti: 1. Tik vìrstelė[jo] vežimas ir pervirto Grv. Vìrstelėjus tvora, vyrų neturiu kalt Drsk. Ledas buvo gruoblėtas, vyrams tekdavo laikyti roges, kad per smarkiai nevirstelėtų Mš. 2. Vìrstelėj[o] ir neatsikėlė – širdis Vs. 3. Vìrstelk dabar lovon Kzt.
Dictionary of the Lithuanian Language.